Feed on
Posts
Comments

2010 metų birželio 23 dieną Jungtinės Amerikos Valstijos šventė naujo sporto didvyrio gimimą – nedidukas futbolo puolėjas Landonas Donovanas savo įvarčiu per paskutines pridėto laiko sekundes su Alžyru išvedė JAV komandą į Pasaulio futbolo čempionato aštuntfinalį. Tačiau Landonas Donovanas nebuvo pirmasis. Prieš 60 metų JAV futbolo rinktinė Pasaulio futbolo čempionate Brazilijoje sukūrė stebuklą, o jo pagrindinis autorius buvo iš Haičio kilęs futbolininkas Joe Gaetjensas (Džo Geidžensas).

Po pergale pasibaigusių rungtynių Joe Gaetjensą neša brazilų sirgalių minia. Skaityti toliau »

Kas mane pažįsta žino, kad labai dažnai mėgstu užsirašinėti įvairius juokingus filmų vertimus į lietuvių kalbą. Aš net nekalbu apie pavadinimų vertimo kuriozus – kaip „Stealth“ virsta „Superbombonešis: naikinti viską“ – man įdomūs ir pačių filmų turiniai – kvailai išverstos frazės, užrašai, slengas ir kiti dalykėliai. Kadangi pats šiek tiek vertėjauju, turbūt tai galima vadinti profesine liga – kaip krepšinio teisėjas visada atidžiau seka kolegos darbą, o melžėja negali atitraukti akių nuo kitos melžėjos.

Kadras iš filmo „Superbombonešis: naikinti viską“. Skaityti toliau »

Nesu didelis keliautojas ar kelionių mėgėjas. Nesu netgi skridęs lėktuvu, o šis faktas šiurpina visus aplinkinius, kurie vos ne mintinai žino visus „Ryanairo“ maršrutus ar leidžia savaitgalius milanuose, londonuose, o vasarą keliauja į ibizas. Tiesa, kai buvau kokių penkerių metų su tėčiu skridom kukurūzniku – pakilom iš Lukšių kolūkio, esančio netoli mano gimtųjų Liepalotų, aerodromo. Nelabai ką iš to pamenu – tik tiek, kad sėdėjom ant kažkokių sėdynių, kurios buvo panašios į unitazus. O ir žeme užsienin keliavau ne per daugiausiai – viena kelionė į rusyną, netoli kurio užaugau, gal ketvirtoj klasėj su teta važiavom į ekskursiją Lenkijoje, vėliau truputį lankiausi Briusely ir keletą kartų Rygoje. Tiesa, Lietuva išmaišyta skersai išilgai, bet ir tai tik paskutiniu metu, kai turėjau džiaugsmo su puikia kompanija, kuri vadinasi „Humoro klubas“, dalyvauti turuose per Lietuvą. Paradoksalu tai, kad knygą, apie kurią dabar rašau, baigiu skaityti kitoje kelionėje į Lenkiją – į ACDC koncertą.

Andriaus Užkalnio „Kelionių istorijos“ – jau knygynuose. Skaityti toliau »

Su birmiečiu Džošua (tai vaikino slapyvardis, dėl savo veiklos jis atsisako atskleisti savo tikrąją tapatybę) susitikau dar 2009 metų pabaigoje, kai jis buvo atvykęs į Lietuvą. Porą dienų prieš interviu mes jau buvome pasimatę, kai lankiausi Vilniaus Universiteto Tarptautinių Santykių ir Politikos Mokslų Institute vykusioje diskusijoje ir dokumentinio filmo „Burma VJ“ („Birmos VJ“) peržiūroje. Jau tada įstrigo, kad nuo Džošua veido niekad nedingsta šypsena, nors iš jo lūpų skamba tokios baisios istorijos, kai kurias iš jų netgi sunku suvokti protu. Prisėdome, atsikimšome po buteliuką „Coca-Colos“ ir pradėjome pokalbį. Beje, viso pokalbio metu šalį vadinsime Birma, nes taip ją vadina ir pats Džošua.

Straipsnio ir filmo „Birmos VJ“ herojus Džošua su vienuoliais Čiangmajaus mieste, Tailande. Skaityti toliau »

Dažnai susimąstau, ar perskaitęs visas „protingas“ grožines ir negrožines knygas (antruoju atveju tai knygos, susijusios su mano studijuojamu dalyku ir šiaip protingos knygos, kurių nebūtų galima laikyti grožinėmis) tapsiu protingesniu, laimingesniu ir sugebėsiu į pasaulį žvelgti apsiskaičiusiomis akimis. Štai žinomas filosofas Arvydas Šliogeris, siūlo mokytis iš pavyzdžių, tarkime skaitant antikos mąstytojų knygas ar kokių kitų autoritetų, kurie parodytų kaip reikia gyventi, kad pagaliau pasiektum taip išsvajotą laimę/apsiskaitymą ir protingumą kartu sudėjus. O kas būtų, jeigu savo pavyzdžiu laikyčiau patį filosofą? „Aš nepripažįstu jokių gėjų ar feminisčių. Jūs tik pagalvokit, kas yra feministė?! Ką tai reiškia, kai moteris nenori būti moterim?.. Na, tarkim aš nenorėčiau būti vyru. Aš noriu būti vyras. Man patinka būti vyru“  Skaityti toliau »

Kaip jau žinote, dievo tikriausiai nėra. Tad kaip skelbė ateistobusas – nustokite rūpintis ir mėgaukitės gyvenimu. Kad ir kaip tai atrodytų lengva, dauguma žmonių taip gyventi nemoka ir netgi nenori. Jie ieško atsakymų į klausimus, kurių tiesiog nėra, jie visur įžvelgia kūrėjo ranką, tačiau prispausti įrodymų jau ne kartą yra išsižadėję svarbių tiesų – nuo pripažinimo kad žemė nėra nei visatos, nei saulės sistemos centras (nors ši „tiesa“ nebuvo tiesiogiai padiktuota katalikų bažnyčios, tačiau uoliai ginta) iki Ch. Darwino evoliucijos teorijos priėmimo (bet vistiek pasiliekant prie savo „tiesų“ – kad ši teorija tik atsako į klausimą „kaip?“, o ne „kodėl?“). Tikint į dievą, nuošalyje lieka kiti nežemiški dalykai, kaip pavyzdžiui tikėjimas, kad egzistuoja ateiviai. Taip buvo iki 2008 metų, nes būtent tais metais vyriausiasis Vatikano astronomas pareiškė, kad tikėjimas dievu ir tikėjimas ateiviais nesikerta. Skaityti toliau »

Prieš porą mėnesių pasaulį sukrėtė kraupi žinia – eidamas penkiasdešimt pirmuosius savo gyvenimo metus, mirė pop karalius Michael’as Jackson’as. Daugybė atlikėjo fanų išėjo į gatves su ant skruosto sutviskusiomis ašaromis išdavikėmis. Kartu su naujiena kad pop karalius mirė, pasipylė diskusijos kodėl viskas įvyko taip staiga, juk Jacksonas ne koks paprastas seniokas, o superžvaigždūnas, miegodavęs deguonies kameroj ir 24 valandas per parą turėdavęs gydytoją pašonėje. Jacko – wacko (keistuolio Džeko) gyvenimas  buvo pilnas keistenybių – nuo dalinimosi lova su vaikais iki plastinių operacijų manijos. Tačiau jo gerbėjai išliko ištikimi net ir tada kai Jacksonas mirė. Skaityti toliau »

Jeigu rinktume labiausiai lietuviškam humorui nusipelniusį žmogų, gana aukštą vietą rinkimuose užimtų Algis Ramanauskas. Žinoma, jeigu rinkimai vyktų kokiais 2000 metais. Nes, artėjant saulėlydžiui, Algutis, kaip švelniai aš jį vadinu pokalbiuose su draugais, pradėjo save ir savo tulžį dalinti visiems aplinkui. Prašomas ar neprašomas.

Tarp brandžiame amžiuje Algučiui atsiradusių įpročių yra: Skaityti toliau »

Nėra kultūros, nėra

Kelyje Vilnius – Kaunas, prie ženklo, žyminčio Vilniaus miesto pradžią, metų pradžioje atsirado mažas stendelis ant kurio užrašyta „Europos kultūros sostinė“. Šis užrašas vilniečius ir miesto svečius džiugino kelis ilgus mėnesius, kol kažkokie vandalai jį negailestingai išbirbino ir visaip kitaip išdaužė. Nesupranta lietuvaičiai meno. Pastatai „Arką“ – per daug modernu, primėtai į Nerį gelžgalių – per daug paprasta, nieko nedarai – vėl blogai. Paprasčiausia, kas be ko, yra stoti į stendo birbintojų ir viskuo nepatenkintų žmonių frontą. Bet kas gali paneigti, kad jau minėtasis stendas nukentėjo ne nuo paprastų vaikėzų, o nuo itin protingų ir gerbiamų piliečių rankų, kuriems toks aktas buvo pati geriausia minčių išraiška – „Nuo 2009 metų sausio 1 neiškrito nei trupinėlis dangiškosios kultūros manos, tad Vilnius neturi teisės vadintis kultūros sostine!“. Skaityti toliau »

Mielas Petrai,

žinau, kad senokai Jums rašiau, bet šįkart nebesusilaikiau. Negalėdamas nesižavėti Jūsų sugebėjimu brukti savo vertybes, kalbėti nesąmones ir nekęsti žmonių dėl to, kad lovos reikaluose užima kitokią poziciją, negu Jūs, sugalvojau susisiekti su Jumis dėl dalyko, kuris tobulai susumuoja Jūsų pastangas ir požiūrį – Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo.

Paklausite, kodėl Jūs, juk įstatymą inicijavo kiti žmonės (Valentinas Stundys – aut. past.). Atsakysiu paprastai – Jūs esate simbolis visos tos beprotybės, viso to dalbajobiškumo, viso to nedatiopizmo, kurį parodė visas Seimas. Skaityti toliau »

Senesni straipsniai »